- slancius
- ×slañcius (l. słaniec) sm. sing. (4) LKKII225(Lz) audeklas, išaustas iš nemirkyto, saulėje išgulėjusio linų pluošto.
Dictionary of the Lithuanian Language.
slancius
Look at other dictionaries:
slančius — ×slančius (brus. dial. cлoнeц) sm. (1) 1. suolas: Paduok man slančiùką Vrn. 2. Ūd medinis suolelis drožiamiems daiktams įstatyti ir pritvirtinti, ožys: Įsispausk klumpę į slančių ir apdrožk Al … Dictionary of the Lithuanian Language
